Šventojo Martyno diena – katalikų Šventojo Martyno vardo dienos šventė, vykstanti lapkričio 11 d. Ši šventė švenčiama tada, kai taip trūksta šviesos ir saulės. Ji lyg atskiria rudenį nuo žiemos, atneša šilumos ir saulės į tamsųjį periodą.
Mūsų senoliai Lietuvoje Šv. Martyno dieną minėjo kaip paskutinę rudens šventę. Seniau kaimo žmonės Šv. Martyną laikė orų pranašu ir iš Šv. Martyno dienos spręsdavo, koks oras būsiąs per Kalėdas: „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu (t.y. su purvu), jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“; „Martyns ant ledo, Kalėdos ant vandenio“. Tarta, jeigu lapkričio 11-ąją giedra, tai būsianti labai šalta žiema.
Vaikų lopšelio-darželio ,,Vaivorykštė” pedagogai, ugdytiniai, tėvai šiai dienai paminėti gamino žibintus, skleidžiančius šviesą ir gėrį. Žibintai šviečia ir vaikų bei suaugusiųjų širdyse skleidžia vidinę šviesą, kuri visus praeinančius šildo tamsiu paros metu.
,,Papūgiukų” ir ,,Boružiukų” grupių mokytojos