Vaikai kasdien išgyvena įvairiausių jausmų paletę – supyksta, liūdi, nerimauja. Įvardinti savo jausmus vaikams dar yra sunku, bet jie randa kitų būdų – kaip ,,išveikti” kylančius jausmus. Todėl dirbdamos su mažaisiais, pasitelkiame vaikams priimtiniausius ir natūraliausius metodus. Viena iš tokių visame pasaulyje populiarėjančių galimybių atskleisti vidinį vaiko pasaulį – žaidimas su smėliu. Kai vaikas žaidžia su smėliu, stato smėlio pilis, kasinėja ar atlieka kitus veiksmus, jis lavina viršutinės kūno dalies raumenis, kūrybiškumą, vaizduotę, emocinį intelektą.
Birželio mėnesį „Aitvarų“ grupės ugdytiniai statė pilis lašindami „makalošės“ lašiukus, tyrinėjo smėlį, bandė pastatyti smėlio pilis iš sauso ir iš drėgno smėlio. Iš sauso smėlio statyti pilis buvo sunku, jis byrėjo. Tuomet į sausą smėlį įpylėme vandens ir statėme pilis iš drėgno smėlio. Nusprendėme, kad iš drėgno smėlio pilis pastatyti daug lengviau. Savo statinius puošėme įvairiaspalvėmis gėlytėmis ir lapeliais. Tai pat vasarą smagu basomis po smėlį ir žolę pabėgioti, užsikasti kojeles, rankeles smėlyje, atsivėsinti vandenyje. Kojomis vaikai patyrė, kaip smėlis ir žolė kutena pėdutes, koks gaivinantis yra vanduo.
Smėlio terapijos metu buvo lavinama vaikų kūrybiškumas, vaizduotė, saviraiška, smulkioji motorika, socialiniai įgūdžiai, mokėsi bendradarbiauti, dalintis, kurti kartu. Per žaidimą su smėliu vaikas parodo savo vidinį „aš“, tuo momentu svarbius jam išgyvenimus, patiriamus konfliktus bei jų sprendimo būdus. Tai gali padėti tėvams, mokytojoms ir kitiems suaugusiesiems geriau suprasti bei pažinti vaiką.
„Aitvarų“ grupės mokytoja